Turbūt visiems įprasta susirgus išgerti vaistų ar kreiptis į gydytoją. Bet ką daryti, jei jaučiamas skausmas nėra fizinis? Deja, visuomenė į psichikos problemų turinčius žmones vis dar žiūri nepatikliai, o tai sergantiesiems tikrai nepadeda.
Valgymo sutrikimai
Kaip galima atpažinti emocinį smurtą artimiausioje aplinkoje? O kaip elgtis, jei smurtaujama virtualioje erdvėje? Ar daug jaunuolių susiduria su valgymo sutrikimais? Kaip tinkamai elgtis patekus į konfliktines situacijas? Į šiuos ir panašius klausimus buvo stengiamasi atsakyti jau trečią kartą Virbalio pagrindinės mokyklos iniciatyva surengtoje respublikinėje konferencijoje „Psichinė sveikata – baubas ar draugas?“.
Renginio metu buvo perskaityta net 13 pranešimų. Į sceną lipę jaunuoliai nebijojo dalytis asmeninėmis patirtimis, ragino kitus viešai kalbėti apie juos kamuojančius rūpesčius, nes neretai užsisklendus savyje problemos tik dar labiau pagilėja.
Iš Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazijos atvykusi moksleivė pasakojo kaip prieš keletą metų ėmė laikytis dietos, o tai privedė prie to, kad ji susirgo iš pradžių anoreksija, o vėliau – ir bulimija. Mergina šiandien jau yra pasveikusi, tačiau tam tikri ligų padariniai išlikę. Gimnazistei ir dabar stresinėse situacijose ilgam dingsta apetitas.
Apie anoreksiją bei bulimiją kalbėjo ir Kauno rajono Čekiškių Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos mokiniai. Jie papasakojo savo bendraklasės istoriją. Ši laikytis dietos ėmė tada, kai bendraamžiai pradėjo tyčiotis iš jos išvaizdos. Galiausiai mergina pateko į ligoninę.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos atstovė taip pat pasakojo apie valgymo sutrikimus. Šioje ugdymo įstaigoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad dažniau persivalgo berniukai, o merginos, priešingai, dažniau laikosi dietų. Pasak vilkaviškietės, visuomenėje sklando daug stereotipų, kad merginos turi būti gražios bei lieknos, todėl tai jas verčia griebtis kraštutinių priemonių.
Valgymo sutrikimų turintys žmonės dažnai patiria liūdesį ir sielvartą, jie retai mėgaujasi teigiamomis emocijomis. Norint išbristi iš susidariusios padėties būtina aplinkinių pagalba. Kartais visuomenėje klaidingai galvojama, kad dalį rūpesčių gali padėti išspręsti perėjimas vien prie sveiko maisto.
Visgi, kaip akcentavo konferencijos dalyviai, valgyti vien sveiką maistą nėra gerai, nes tuomet organizmas neįgauna reikiamo imuniteto. Pasak pranešėjų, sveikai reikia ne valgyti, o mąstyti.
Emocinis smurtas
Ne ką mažesnė problema tarp jaunimo – emocinis smurtas. Kartais tai, kas prasideda patyčiomis, perauga į fizinius veiksmus. Dažnai emocinį smurtą patiriantys jaunuoliai suserga depresija, kuri juos gali paskatinti kerštauti arba net privesti prie savižudybės.
Sūdavos pagrindinės mokyklos mokinių atliktas tyrimas parodė, kad aplinkiniai vangiai reaguoja į matomas patyčias. Panašios tendencijos, deja, vyrauja visoje šalyje, o tokia žmonių apatija tik dar labiau gilina problemas.
Apie emocinio smurto žalą kalbėjo ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos gimnazistai bei dar keletas pranešėjų. Visi jie akcentavo, kad patiriamos emocinės problemos jaunuoliams gali turėti daug skaudesnių pasekmių nei fizinės.
Su tuo sutiko ir renginio viešnia aktorė Andra Kavaliauskaitė. Su konferencijos dalyviais ji pasidalijo asmenine patirtimi. Aktorė neslėpė, kad kadaise patyrė emocinį smurtą ne tik artimoje aplinkoje, bet ir mokykloje. Tiesa, ji kentėjo ne nuo bendraamžių, o nuo mokytojų.
Reikia kalbėti
Renginio metu šventinę nuotaiką palaikė muzikantas Giedrius Lavinskas, atlikęs ne tik kitų autorių, bet ir savo kūrybos kūrinius. Visiems konferencijos dalyviams įteikti padėkos raštai, o pačių įdomiausių pranešimų autoriai apdovanoti rėmėjų prizais. Juos gavo ir dviejų mūsų rajono ugdymo įstaigų atstovai. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, kalbėję apie socialinės aplinkos svarbą mokinių savijautai, apdovanoti už labiausiai praktikoje pritaikomą pranešimą. Tuo tarpu apie valgymo sutrikimus pasakojusi Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos atstovė įvertinta už nuosekliausią darbą.
Vieną iš prizų įsteigė ir „Santakos“ laikraštis. Jis buvo skirtas informatyviausią pranešimą perskaičiusiems Čekiškių Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos mokiniams.
„Pirmaisiais metais sulaukdavome 7–8 pranešėjų, o šiemet jų buvo net 13. Džiaugiamės, kad į renginį atvyko ne tik mūsų rajono mokiniai, bet ir svečiai iš Kauno, Šakių rajonų ir Kalvarijos savivaldybių. Tai rodo, kad konferencijos simbolis – aitvaras – mūsų skleidžiamą žinią neša vis toliau. Renginiu siekiame parodyti, kad tam tikrų psichikos problemų turintys jaunuoliai nėra vieni. Tokių žmonių yra ir Virbalyje, ir Vilkaviškyje, ir Kaune, ir visame pasaulyje. Apie kylančias problemas būtina kalbėti viešai, o ne stengtis nugramzdinti kur nors labai giliai ir ignoruoti“, – pabrėžė viena iš pagrindinių konferencijos organizatorių, Virbalio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Giedrė Lavinskė.
Būtent ant jos ir mokyklos psichologės Anželikos Bučinskienės pečių gulė pagrindiniai organizaciniai rūpesčiai. Nors specialistės pripažino, kad surengti respublikinę konferenciją nebuvo lengva, tačiau jos yra tvirtai pasiryžusios ir ateityje tęsti tradicijas bei toliau nagrinėti jautrias temas.
Andrius GRYGELAITIS