Asmuo dažnai tampa žmogumi pažindamas savo tautos kultūrą, literatūrą ir istoriją. Noras pamatyti, pajusti yra stipri gyvenimo varomoji jėga, formuojanti ir žmogaus mentalitetą. Todėl labai smagu, kad didžioji dalis mūsų dešimtokų ir du devintokai nusprendė praplėsti savo kultūrinį suvokimą ir suteikė man galimybę juos supažindinti su pora mūsų sostinės lankytinų objektų. Vykome į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, vienintelį Baltijos šalyse, kuris įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Čia, lydimi ypač mokančio sudominti gido R. Padvaisko, pamatėme buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo. Įspūdis stiprus. Kiekvienas turėjome galimybę pagalvoti, kas yra stiprus ir drąsus žmogus ir kaip sunku juo išlikti žvelgiant mirčiai į akis.
Po apsilankymo muziejuje drėgnu Gedimino prospektu nužingsniavome į pačią sostinės širdį, Katedros aikštę, kur laukė edukacija-ekskursija po grindiniu – leidomės į požemius. Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – moksleiviams čia gidė pristatė šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindino mus su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atvėrė Karališkąjį mauzoliejų.
Išėję iš Katedros požemių, dar pasižvalgėme po pagrindinę Lietuvos šventovę, aplankėme Lietuvos globėjo šv. Kazimiero koplyčią. Ir… kupini įspūdžių bei naujų patirčių išvykome namo. Džiaugiuosi visais važiavusiais ir tikiu, kad tai, ką jaunuoliai pamatė, pažino, išgirdo ir suprato, padės jiems teisingai dėlioti savo gyvenimo vertybes.
Lietuvių k. ir literatūros mokytoja I. Kardauskienė